Magnetus galima suskirstyti į stiprius ir silpnus magnetus.
Stiprūs magnetai – tai magnetai, turintys didelį magnetinės indukcijos stiprumą, galintys sukurti stiprų magnetinį lauką nedideliame tūryje, o jų magnetinės savybės yra gana stabilios ir jas nesunku pakeisti. Pavyzdžiai apima metalus, tokius kaip geležis, kobaltas, chromas ir volframas, taip pat lydinius, tokius kaip lydiniai, turintys didelį sukimo momentą, minkšti magnetiniai lydiniai ir kt.
Silpni magnetai reiškia magnetus, kurie turi mažą magnetinės indukcijos intensyvumą, sukuria silpnesnį magnetinį lauką didesniame tūryje, o jų magnetinės savybės yra gana nestabilios ir lengvai keičiamos. Pavyzdžiui, metalai, tokie kaip aliuminis, varis, magnis ir nikelis, taip pat kai kurios legiruojančios medžiagos, tokios kaip aliuminio ir magnio lydiniai, nikelio ir chromo lydiniai ir kt.
Skirtumai daugiausia susiję su magnetinės indukcijos stiprumu ir magnetiniu stabilumu. Stiprūs magnetai turi didesnį magnetinės indukcijos stiprumą ir gali sukurti stiprų magnetinį lauką mažesniame tūryje, o silpni magnetai, atvirkščiai, turi mažesnį magnetinės indukcijos intensyvumą, todėl didesniame tūryje sukuriamas silpnesnis magnetinis laukas. Be to, stiprių magnetų magnetizmas taip pat yra gana stabilus ir jį nesunku pakeisti, o silpnų magnetų magnetizmas yra gana nestabilus ir lengvai keičiamas.
